| Thursday, 18.04.2024, 10:06 | |||||
Sąmoningi sapnaiMain | Registration | Login | |||||
| Welcome Guest RSS | |||||
|
|||||
Sąmonė sapne
Sapnas – tai jutimai, neturintys pagrindo fiziniame pasaulyje. T. y. jie yra generuojami žmogaus
sąmone, o ne atsirandantys dėl sensorinių sistemų kontakto su realiu pasauliu.
Tai, ką mes sapnuojame, nevyksta iš tikrųjų. Sapno personažai nėra tirki. Informacija, pateikiama per vizualinį, audialinį ir kinestetinį kanalus yra kažkas panašaus į kompleksinę haliucinaciją. Tačiau mūsų mintys ir emocijos, atsirandančios dėl tos informacijos suvokimo, yra tikros. T. y. sapne mes reaguojame į aplinką lyg iš tikrųjų būtume joje. Tik sapne nesame tokie protingi, kaip tikrame pasaulyje, turbūt todėl, kad yra užslopintos tam tikros smegenų dalys. Analizuodami situaciją sapne, mes pripaišome sapno veikėjams tam tikrus ketinimus, bruožus ir t. t. Tačiau tai yra tik mūsų spekuliacijos. Jei realiame pasaulyje veikėjai iš tikrųjų turi ketinimų ar bruožų, sapne jie jų neturi, nes tai tik vaizdinys su garsu. Pvz., mes pamatome atvirai apsirengusią merginą, einančią į šiaurę X gatve ir galvojame, kad tai prostitutė, einanti į Akropolį. Bet mes iš tikrųjų negalime žinoti, kas ji ir kur eina! Ne tik todėl, kad ji gali eiti dar daug kur ir būti daug kas, o dėl susilpnėjusio kritiškumo mes apie tai net nesusimąstome, bet ir todėl, kad tai tik paveiksliukas. Visi mūsų teiginiai apie sapno įvykius yra tik išvedžiojimai, dažnai visiškai nepagrįsti ir klaidingi, nes atsiranda miego metu, kai protas yra labai primityvus. Labai krenta į akis žmonių įsitikinimas informacijos teisingumu, pasakojant savo sapnus. Turbūt su tokiu pat įsitikimimu mes suvokiame ir realų pasaulį. Turbūt visi prisimena tą sapno „žinojimą", kai mes kažką apie sapną žinome, nors logiškai mąstant taip būti negali. Pvz. pavadiname savo draugu R. kokį nors visiškai kitaip atrodantį žmogų, tačiau mūsų įsitikinimas tuo, kad tai yra būtent R. yra labai stiprus. Mes tiesiog žinome tai ir viskas. Taip mąstydami mes dažnausiai prieiname prie išvados, kad visi penki sapno aspektai vekia vieningai. Mūsų protas vienodai kūria ir sapno aplinką, ir mūsų asmenybę joje. Tačiau tokios išvados yra nepagrįstos. Taip tiesiog atrodo, nes mes negalime įsivaizduoti, kad įmanoma būti ant tiek durnu, kad supainioti R. su kitu žmogumi. Juk mes puikiai žinome, kaip jis atrodo. Stebėdama save priėjau išvados, kad tokie „žinojimai" yra paprasčiausiai klaidos, atsirandančios iš kvailumo, o asmenybė sapne yra ne toks pat fantomas, kaip ir vaizdiniai, o tikras aš, tik su menkesniais kognityviniai sugebėjimais. Labai pavyzdingas yra FILD technikos panaudojimas. Jos esmė tame, kad atsibudus naktį pradėti lengvai daužyti pirštais į lovą. Bedaužant dažniausiai užmiegi, tačiau toliau sapnuoji, kad esi savo lovoje ir daužai pirštais į ją. Labai stebina "sapno sąmonės" bukumas - kaip galima nesuprasti, kad jau užmigai? Lyg koks 3 metų vaikas, nepastebėjus pokyčių, nuspręsti, kad tau nieko neišėjo, atsikelt iš lovos ir nueit į visiškai modifikuotą virtuvę, kurioje prie stalo sėdi Abrahamas Linkolnas, vis dar galvojant, kad technika tau neišėjo? Tas galvojimas iš esmės įrodo sąmonės tęstinumą. Nors aš nesu sąmoninga sapne, nes nesuprantu kad esu jame, vistiek mąstau taip pat, kaip ir prieš užmiegant. Paskui niekaip negalėjau pripratinti savęs daryti realybės patikrinimą, nes jau patekusi į sapna nežinojau, kada reikia ta patikrinimą daryti... Bijojau pajudėt, kad neišvaryti mieguistumo, nors iš tikrųjų jau miegojau. Tada sugalvojau tik užsispausti nosį, kad nesikelti ir neieškoti kitokių ženklų. Tik tada pagaliau prisitaikiau prie technikos. Beje, mano dažniausias jausmas po SS – tai nuostaba savo bukumu sapne. Kaip galima buvo nesuprasti tokių elementarių dalykų?... Taip pat žmonės buna gana kvaili jei juos pažadinti vidury nakties. Gali šnekėti nesąmonės ir elgtis juokingai. Ir kap dėl paties SS fenomeno? Nejaugi įgaunant sąmonigumą sapne pas mus staiga atsiranda sąmonė, o prieš tai mes tiesiog sapnavome, kad mąstome, o iš tikrųjų nemąstme? Ne logiškiau galvoti, kad ji visada ten buvo, tik nepakankamai kritiška? Taigi, sapne esame tie patys žmonės, kuriais būname ir dieną. Todėl iš esmės esame atsakingi ir už savo veiksmus sapnuose. Sapne elgiames taip, kaip galėtume pasielgti realybėje. Tačiau reikia prisminti, kad miego metu esame daug kvailesni (manau, kažkur dvigubai) ir lengviau atskleidžiame savo giluminius norus, motyvus, moralę ir t. t. Pabandykite įdėmiau išanalizuoti savo sapnus ir savo išvadas apie juos. Manau tada tikrai įsitikinsite, kad viskas yra atvirkščiai, nei mąstėte iki šiol. Rimtesnis įrodymas rimtesniame straipsnyje: http://www.lucidity.com/SleepAndCognition.html
|
|
|
| Copyright Myelos © 2024 |
 |