Jei norite gauti rezultatų, turite įdėti pastangų. Ir niekur nuo to nepabėgsi. Net kiečiausias metodas reikalauja darbo. Tačiau vien tik technikos vykdymas nėra darbas. Didžiausias darbas - tai dėmesio sapnams skyrimas.
Iš tukrųjų ne tik sapnai, bet beveik viskas minta dėmesiu. Žmonės mėgsta dėmesį, labai mėgsta - vardan jo jie pasiruošę padaryti daug absurdiškų veiksmų. Kiekviena idėja, kiekviena religija, pasaulėžiūra - viskam reikia dėmesio. Kodėl žmonės taip pyksta dėl gėjų paradų? Dar ir todėl, kad tai vogia jų dėmesį.
Deja neprisimenu to pono vardo, kuris pasakojo, kad dėmesys nėra tik abstrakcija. Dėmesys yra realus energijos pernešimas į kažkokį objektą. Tas ponas pasakojo, kad buvo atliekami rimti eksperimentai šioje srityje. Nežinau, ar tikėti juo - bet kokiu atveju, dėmesys yra labai brangus.
Taigi, viskas minta dėmesiu. Taip pat ir sapnai. Vienas geriausių būdų skirti sapnams dėmesį - sapnų analizė. Galima analizuoti sapus savaip, galima paskaityti Freudą. Sapnininkai ne pats geriausias būdas, kadangi nereikalauja protinės veiklos, tereikia žvilgtelti į aiškinimą. O šiaip mano nuomone sapnininkai yra šudas ne tik šiuo klausimu.
Kodėl sapnų analizė, o ne sapnų dienoraštis? Pirmiausia dėl to, kad sapnų analizė reikalauja sapnų atsiminimo. Nesvarbu, ar jus užrašysit sapną ar ne - svarbu jį prisiminti. Beje, užsirašius galima labai greitai to atsirkatyti, išmesti iš galvos. O mums to nereikia. Taip pat sapnų analizė yra naudingas dalykas, jis gali padėti išsiaiškinti daug įdomių dalykų apie save. Dar yra kartografija. Tačiau ji taip pat reikalauja mažiau pastangų, nei analizė. Nors galima naudoti ir ją. Bet geriausia - visi trys būdai kartu.
Jei turite draugą, kuris taip pat domisi sąmoningais sapnais ar tiesiog sapnais, pasiūlykite jam analizuoti sapnus kartu. T. y. pasakoti sapnus, aptarinėti juos, siūlyti vienas kitam interpretacijos variantus. Vien klausimas "ką sapnavai?" yra baisiai geras daykas, jei užduodamas dažnai.
Dėmesio skirymas labai problematiškas be motyvacijos. Jei jums tai iš tikrųjų neįdomu, vargu ar galima tikėtis gerų rezultatų.
P. Uspenskis pasiekė sąmoningų sapnų nieko nežinodamas apie juos, vien tuo, kad labai domėjosi jais. Jis norėjo daugiau sužinoti apie juos, ypač apie sapnus, kurie nuolat pasikartodavo. Turėdamas ketinimą ištirti sapnus, jis galu gale pradėjo įgauti sąmoningumą.
Klausimai dieną "ar aš sapnuoju?" taip pat yra bent iš dalies dėmesio sapnams skyrimas. Ir jis sunkiai sekasi, jei neturite motyvacijos. Tai kaip ejimas į parduotuvę - jei jums labai ko nors reikia, jus prisiminsite apie tai, o jei nelabai - greičiausiai praeisite pro šalį. Nėra motyvacijos -> nėra prisiminimo -> nėra SS.
