Susiradau dar vieną labai malonų užsiėmimą sąmoningose sapnuose – maudytis šaltam vandeny. Pirmą kartą nėriau į balą, pojutis buvo nerealus. Gaivinantis, lyg tobulos temperatūros, šaltukas. Nieko panašaus realiame gyvenima nejutau.

O vieną gražią dieną įlipau ryte į dušą. Kadangi lauke buvo nežmoniškai karšta, nusprendžiau padaryti vandenį kiek šaltesnį nei įprastai. Galvoju, pakaifuosiu ir realybėje. Ir še tau – oda kaip pas vištą, drebulys, nemalonu. Ir tada mano galvoje gimė eilinė hipotezė.

Kai darai nose plug reality check, jauti, kaip užkimšai nosį, tačiau gali kvepuoti – taip supranti, kad sapnuoji. Smegenys sugeba suimituoti pirštų prisilietimą prie nosies, tačiau nesugeba suimituoti uždusimo. T. y. smegenys imituoja taktilinius pojučius, bet ne fiziologines reakcijas.

Analogiškai ir šaltas vanduo sapne sukelia šalčio pojutį, tačiau nesukelia fiziologinės, tsakant, šalimo reakcijos – drebėjimo, vištos odos ir kt. Todėl sapne jauti šaltį, bet nuo jo nesušali.

Tas pats turėtų vykti ir su karščiu. Reikės paeksperimentuot.