| Ogi labai paprasta. Atsigulam ant nugaros. Atsipalaiduojame. Ir jaučiame, kaip kūnas guli ant lovos, kaip plaka širdis, kaip keliasi-leidžiasi krūtinė, klausomes kvėpavimo, kaip ūžia ausyse. Stebime kad negalvotume - numušam mintis kai tik jos atsiranda. Svarbiausia neleisti sau besiklausant kvėpavimo paraleliai galvoti apie tai, kas sukelia emocinį bardaką. Labai įdėmiai stebėkit ir muškit, muškit tas mintis... Labai greitai pradedu girdėti balsus iš sapno (požymis kad užmiegu), gal ir jus girdėsit. Arba matysit atsirandančio sapno vaizdinius.
Paskutiniu metu buvo daug sunkių įvykių gyvenime. Nemiegojau naktim. Dabar miegu. :) Išjungia po kelių minučių. Nesvarbu, ant kiek buvote susijaudinęs, ant kiek jums bloga ir t. t. Emocinė būsena pilnai anuliuojasi po tokio minčių numušimo.
Kaip tai veikia. Nemiegam nes emocijos neduoda užmigti. Pagal kognityvinės psichologijos atstovus emocijos atsiranda dėl pasamoningų minčių. Pasąmoningų - nereiškia niekaip neįsisąmoninamų fantazijų apie lytinį santykiavimą su motina. Reiškia minčių, kurias mes sunkiai pastebime. Ir tiek.
Nustojame galvoti - apsiraminame. Mums bloga tol, kol yra pasąmoningos mintys apie tai, kas mus žeidžia. Šitą techniką galima naudoti ir dienos metu kai prasideda isterikos. :)
| 
