Papasakosiu aš jums dar istorijų.

Atsikėliau aš sapne iš lovos po WBTB. Abejoju, ar sapnuoju. Žiuriu aplinkui, tikiuosi, kad jei miegu, tai vaizdas bus ne toks ryškus, kaip realybėje. Įsižiūriu į daiktus, baldus... Viskas tobulai ryšku. Nusprendžiu, kad nemiegu ir sugadinu SS.

Atsikėliau aš kitą kartą vėl iš lovos. Nuejau į balkoną kad iššokt į lauką. Atidariau ir kažkaip man baisoka pasidarė. O jei nemiegu? Pažiūrėjau į apačią – o ten viskas tobulai ryšku. Pačiupinėjau lango rėmus – kaip tikri... Bet padariau realybės patikrinimą. Pasirodė, miegu.

Buvo dar keli panašūs nutikimai. Visai šiais atvejais mane stebino tai, kad sapnas pasidaro įspūdingai ryškus. O šiaip turėjau didelę problemą – mano SS dažnai patamsėdavo, nublukdavo ir aš atsibusdavau arba turėdavau false awakening. Ir sugalvojau aš paryškinti vaizdą taip, kaip aš jį netyčia paryškindavau anksčiau aprašytuose sapnuose.

Bet ką aš dariau visuose tuose sapnuose? Įsižiūrėdavau. Ne žiūrėdavau ir ne sutelkdavau dėmesį, bet stengiausi įžiūrėti detales, apžiūrėti tai, į ką žiūriu. Ir tada sapnas, paklusdamas mano žiūrėjimui į detales tas detales sukurdavo.

Anksčiau aš stengiausi stabilizuoti sapną žiūrėdama į rankas, bet tai nekiek nepadėdavo. Sukimasis aplink ašį veikdavo geriau, bet tada aš atsirasdavau kitame sapne, o man reikia ne kito sapno, o prailginti dabartinį. Kam man kas minutę pradėt iš checkpointo – netikro atsibudimo savo lovoje? Užduočių vykdymas su tokiais restartais tampa beveik neįmanomu.

Įsižiūrėti galima į bet ką – net į tas pačias rankas. Bet ne spoksot betiksliai, o bandyti pvz. įsitikinti, kad tos rankos tikrai atrodo skirtingai, nei realybėje. Žiūrėti, kokie yra pirštai, kiek jų, ar rankos baisios, ar gražios, o gal jos išvis plaukotos su nupjautais pirštais ir žaizdom...

Gražių ir stabilių SS.